CategoriesShrimps

Amano

We’d like to celebrate the beginning of our journey with little fun facts about our favorite and very first shrimp – Amano. We’ve got him in our very first Walstad style tank and he Is still with us, God bless him.

Facts time:

– The Amano Shrimp gained its fame in 1994 thanks to Takashi Amano, the author of The Natural Aquarium and noted planted tank author, when he wrote in his book about the effectiveness of the Amano Shrimp in controlling Algae in the planted tank. Many planted tank aquarists then started to stock them in their tanks.

– Amano shrimps are gregarious! Which means that they like to hang out in very large groups, but it’s very hard to establish this in usual tank due to limiting bio load.

– Amano is extremely greedy feeders to extent that special feeding products (like amaNO) were introduced so other shrimps and fishes can have any chance to eat. It’s fun to watch Amano trying to steal away whole stick of Shrimp Lollie.

– When Amano Shrimp dies it turns bright orange 🙁

– You can tell female and males by looking at their spots. At the second row of spots along the side of the shrimp you will notice female shrimps having broken lines while males have round dots.

CategoriesShrimps

Carotenoids and their role in shrimp life

Shrimp keepers and breeders are always looking into ways to improve color and brightness of their shrimps. While careful breeding and selection plays a big role in the perfect and gorgeous tint, let’s talk about what any hobbyist could do today by supplementing pigment improving elements into the shrimp diet. And the stars here are carotenoids.

Carotenoids are a family of over 600 natural lipid-soluble pigments that are produced within microalgae, phytoplankton, and higher plants. They are responsible, in combination with proteins, for many of the brilliant yellow to red colors in plants and the wide range of blue, green, purple, brown and reddish colors of fish and crustaceans.

However, shrimps are unable to produce carotenoids including astaxanthin themselves, only plants and protists (bacteria, algae, fungi) are capable of synthesizing carotenoids.

Ever wonder why shrimp look red when cooked? Here is when carotenoproteins come into play. Carotenoids form a bond with proteins and when this bond is broken due to the high temperature, then the reddish color of the carotenoid, most often astaxanthin, replaces the natural color of the shrimp produced by the carotenoproteins.

In Caridina shrimp the pigments are found in the cuticle (exoskeleton) or in specialized cells called chromatophores. Chromatophores are mostly responsible for color underneath the cuticle deeper in the body.

Chromatophores are broken into four main categories:

  • Black chromatophores, containing ommochromes, which absorb light
  • Red chromatophores, generally containing astaxanthin
  • Yellow chromatophores, generally containing lutein
  • White chromatophores, containing pterines or flavines, which reflect light

Astaxanthin is one of the most powerful carotenoids. Survival was higher in shrimps fed the astaxanthin diet, and a positive correlation between survival and pigment concentration of tissues suggested that the carotenoids functioned as an intracellular oxygen reserve.

Shrimp fed astaxanthin at 100 mg/kg diet had an average survival rate of 77% in contrast to shrimp supplemented with β-carotene which averaged 40% (Chien 1996). 

Additional benefits of this essential carotenoid include roles as an antioxidant and provitamin A activity, as well as enhancing immune response, reproduction, growth, maturation, photoprotection, and defense against hypoxic conditions.

Astaxanthin is crucial supplement for shrimps as it improves not only color but affects survival rates as well.

Red Cherry Shrimps were fed astaxanthin diet for 8 weeks and kept in 3 different color gravels (white, red and black)

After 8 weeks researches could easily observe color difference, weight gain and survivability.

There are some unexpected natural sources of astaxanthin as well. Paprika contains the xanthophylls beta-carotene, beta-cryptoxanthin, capsanthin and capsorubin, some of which can be slowly converted to astaxanthin.

Astaxanthin is added to most commercial complete food for shrimp produced by companies such as Shrimp King, Shirakura, MK Breed, Garnelenhaus.

You can also supplement shrimps with other carotenoids using natural alternatives. Natural snacks for shrimps that contain carotenoids: marigold petals, pumpkin, carrots, spinach, mulberry leaves,dandelions, moringa, kale.

  Sources:

Goodwin T.W. The Biochemistry of the Carotenoids, 2nd ed., Chapman and Hall, London, 1984, pp. 64-96

A Review of the Carotenoid, Astaxanthin, as a Pigment and Vitamin Source for Cultured Penaeus Prawn By Todd Lorenz, Ph.D

Matsuno T. and S. Hirao. Marine Carotenoids, in “Marine Biogenc Lipids, Fats, and Oils” (ed. by R. G. Ackman), Vol. 1, CRC Press, Florida, 1989, pp. 251-388.

Effect of Dietary Astaxanthin and Background Color on Pigmentation and Growth of Red Cherry Shrimp, Neocaridina heteropoda

Department of Animal Production Technology and Fisheries Faculty of Agricultural Technology,

Nongnuch Laohavisuti and Uscharee Ruangdej

Remarkable Shrimps: Adaptations and Natural History of the Carideans Raymond T. Bauer

CategoriesShrimps

Maisto papildai ir krevečių spalvą

Krevečių veisėjai visada žvelgia į būdus, kaip pagerinti krevečių spalvą ir ryškumą. Nors kruopštus veisimas ir atranka vaidina svarbų vaidmenį tobulo ir spalvingo atspalvio išgavimui, pakalbėkime apie tai, ką bet kas iš mūsų gali pakeisti krevečių dietoje, kad pagerintume pigmento kokybę. Čia pagrindinę rolę vaidina karotinoidai.


Karotinoidai – tai daugiau kaip 600 natūralių, tirpių pigmentų, gaminamų mikrodumblių, fitoplanktono ir kituose augaluose.. Šių pigmentai bei baltymai  augaluose, vėžiagyviuose ar žuvyse, atsako už geltona ir raudona spalvas, bei formuoja plataus diapazono mėlynos, žalios, violetinės, rudos ir rausvos spalvos tonus.

Tačiau krevetės negali pačios gaminti karotinoidų, tarp jų ir astaksantino, tik augalai ir protistai (bakterijos, dumbliai, grybai) gali sintezuoti karotinoidus.

Ar kada nors susidomėjote, kodėl paruoštų valgyti krevečių spalva yra raudona? Tai būtent karotinoidu sąveika su proteinais. Dėl aukštos temperatūros karotinoidų ir proteinų ryšis nutrūksta, karotinoido rausva spalva, dažniausiai astaksantino, pakeičia natūralią proteino spalvą.

Dekoratyvinių krevečių šeimoje pigmentai randami odelėje (kiaute) arba specializuotose ląstelėse – chromatoforuose. Chromatoforai dažniausiai yra atsakingi už spalvą, esančią po oda, giliau kūne.

Chromatoforai skirstomi į keturias pagrindines kategorijas:

Juodieji chromatoforai, kurių sudėtyje yra ommochromų, kurie sugeria šviesą
Raudoni chromatoforai, paprastai turintys astaksantino
Geltoni chromatoforai, kurių sudėtyje paprastai yra liuteino
Balti chromatoforai, kurių sudėtyje yra pterinų arba flavinų, kurie atspindi šviesą
 
Astaksantinas yra vienas iš galingiausių karotinoidų. Krevečių grupės, kurioms buvo taikoma astaksantino dieta, pasižymėjo geresniais išgyvenamumo rodikliais. Manoma, kad tiesioginė koreliacija tarp išgyvenimo ir pigmento koncentracijos įmanoma, nes karotinoidai veikia kaip tarpląstelinis deguonies rezervas.
Krevetės, kurioms buvo taikoma 100 mg / kg aksaksantino dieta, parodė vidutinį išgyvenimo lygį 77%, palyginus su krevečių grupe, kuri buvo maitinama beta karotino priedu – apie 40% (Chien 1996).

Kaip papildomą šio karotinoido naudą, galima paminėti antioksidanto ir provitamino A savybes. Taip pat imuninio atsako, reprodukcijos, augimo, brendimo, fotoprotezavimo ir apsaugą nuo hipoksinių sąlygų.

Astaksantinas yra labai svarbus papildas krevetėms, nes jis pagerina ne tik spalvą, bet ir gerina išgyvenimo galimybes.


Red cherry krevetėms 8 savaites buvo taikoma astaksantino dieta ir buvo laikomos ant trijų skirtingu spalvų grunto, balto, raudono ir juodo.

Po 8 savaičių tyrėjai galėjo lengvai stebėti spalvų skirtumą, svorio priaugimą ir išgyvenimą.

                   Pav.1 Karotinoidu kiekis palyginus su kontrolinė grupė ant trijų grunto spalvų.

     Pav.2 Red Cherry krevečių spalva laikomu ant astaksantino dietos.

                       Pav.3 Svorio palyginimas ant trijų skirtingu spalvų grunto.

                     Pav. 4 Augimo greičio palyginimas ant trijų skirtingu spalvų grunto.

Taip pat yra keletą įdomių ir neakivaizdžių astaksantino šaltinių. Paprikoje yra ksantofilų, beta karotino, beta cryptoksantino, kapsantino ir kapsorubino (E160c), kurių dalį galima pamažu paversti astaksantinu.
Astaksantino yra daugelyje krevetėms skirtų komercinių pašarų sudėtyje, pagamintų tokiose kompanijose kaip Dennerle, Shirakura, MK Breed, Garnelenhaus, Lowkeys, Qualdrop.

Taip pat krevečių racioną galite papildyti kitais karotinoidais naudodami natūralias alternatyvas. Natūralūs užkandžiai krevetėms, kurių sudėtyje yra karotinoidų: medetkų žiedlapiai, moliūgai, morkos, špinatai, šilkmedžio lapai, kiaulpienės, moringa, kale kopūstai.

Šaltiniai:

Goodwin T.W. The Biochemistry of the Carotenoids, 2nd ed., Chapman and Hall, London, 1984, pp. 64-96

A Review of the Carotenoid, Astaxanthin, as a Pigment and Vitamin Source for Cultured Penaeus Prawn By Todd Lorenz, Ph.D

Matsuno T. and S. Hirao. Marine Carotenoids, in “Marine Biogenc Lipids, Fats, and Oils” (ed. by R. G. Ackman), Vol. 1, CRC Press, Florida, 1989, pp. 251-388.

Effect of Dietary Astaxanthin and Background Color on Pigmentation and Growth of Red Cherry Shrimp, Neocaridina heteropoda

Department of Animal Production Technology and Fisheries Faculty of Agricultural Technology,

Nongnuch Laohavisuti and Uscharee Ruangdej

Remarkable Shrimps: Adaptations and Natural History of the Carideans Raymond T. Bauer

CategoriesShrimps

Apie Gėlavandenio akvariumo krevetės

Jau kuri laika populiaru laikyti akvariume ne vien žuvys. Kadangi mano parduotuve specializuojasi akvariumo krevečių srityje, pabandysiu parašyti trumpa „survival guide“ pasitelkus bendrai prieinama informacija, bet labiau suspausta ir klasifikuota.

Pradžia:


Iškart noriu atsiprašyti už tai, kad šiame tekste bus naudojami angliški sutrumpinimai, tai palengvins Jūsų tolimesne informacijos paieška.

Taigi, pagrindinės  RCS, CRS, CBS, TB. Ir jų hibridai Tibee, Pinto, TaiTibee, Mischling, F1, F2, F3.

Ilgai skambėtu: Red Cherry Shrimp, Crystal Red Shrimp, Crystal Black Shrimp, Taiwan Bee Ir hybridai Tiger hybrid su Taiwan Bee ir Pinto yra jų spalvos variacija (kuri dalinasi į Zebra, Spotted Head, Fancy). TaiTibee tai sukryžmintas Tibee atgal su TB. Mishling – (vokiškai crossbreed) dažniausiai naudojamas pavadinti CRS/CBS ir TB hibridą. F1, F2, F3 ir t.t. nusako hibridu karta pagal Mendelio dėsnį.

DUK:

K: Kada įprastai po akvariumo paleidimo galiu leisti krevetės?

A: Beveik visos krevetės labai jautrios amoniakui, nitritams, ir kartais nitratams. Įprastai rekomenduoju palaukti bent mėnesį prieš leidžiant krevetės.


K: Ar galiu laikyti žuvys kartu?
A: Beveik visos žuvis naikins krevečių mažylius. Aš rekomenduoju laikyti krevetės be žuvų. Joms reikia skirtinu tipu maisto, skirtingu kiekių maisto. Yra rizika tiesiog permaitinti.


K: Ar būtinai akvariume turėti augalu?
A: Augalai svarbus, bet tinka toli ne visi, kai kurie augalai (anubias, cryptocoryn) interneto platybėse vadinami nuodingais ir toksiškais krevetėms. Taigi, augalai reikalingi, bet ne būtini. Pilnai pakanka įvairių samanų, tokiu kaip Java moss, christmas moss, flame moss ir t.t.


K: Ar krevetės dauginsis mano akvariume?

A: Kai kurios krevetės gana sėkmingai dauginasi gėlavandeniame akvariume, kai kurie ne. Bus paaiškinta vėliau, kiekvienos rūšies aprašyme.


K: Ar reikia išimti numesta krevečių kiautą?

A: Tikrai ne. Tai svarbiu mineralu šaltinis.


K: Ar gali kelios rūšys krevečių susikryžminti? 
A: Tikrai taip, jeigu laikote skirtingu spalvų Neocaridina krevetės, jos gali ir tikrai susikryžmins. Su kiekviena karta bus prarastas spalvos intensyvumas. Taigi jeigu būtinai norite laikyti skirtingas krevetės, laikykite skirtingas šeimas. Neocaridina su caridina, jie nesikryžmins. Išsamiau bus paaiškinta prie kiekvienos krevečių rūšies.


K: Ant kiek daug krevečių aš galių laikyti 30L akvariume?

A: Įprastai nuo 5-7 krevetes litrui vandens jeigu kalbama apie cherry krevetės, su sąlyga kad tai akvariumas su gera filtracija, augalais. Kiekvienai krevečių rūšiai rekomenduojamas tam tikras tankumas. Plačiau paminėsiu žemiau aprašymuose.

K: Kokie reikalavimai filtrui?

A: Jei tai išorinis ar pakabinamas filtras, rekomenduoju vandens paėmimo vieta uždengti kempinė, ji apsaugos mažiukus nuo įsiurbimo ir veiks kaip prefiltras. Kažkokiu specialių reikalavimu vidiniam filtrui nėra. Aeracija nebūtina, krevetėms pakanka laužti vandens paviršiu, tai nukreipkite filtrą taip, kad jis kuo mažiau judintu vandeni prie dugno (samanos irgi nemėgsta sroviu) bet gerai laužtu vandens paviršiu neduodant susidaryti plėvelei.

K. Rekomenduojama vandens temperatūra?

A. Rekomenduojama temperatūra bus paminėta prie kiekvienos krevečių rūšies. Dauguma krevečių išgyvens prie 25C.

K. Pilu vandeni iš čiaupo, ar galima laikyti?

A. Kadangi klausimas aktualus ir skamba dažnai mūsų bendruomenėje, atsakymai bus prie kiekvienos krevečių rūšies, nes tikrai priklauso nuo rūšies. Visais atvejais kai tai leidžiama, privaloma naudoti priemones vandens paruošimui.

K. Reikalavimai gruntui?

A. Rekomenduojama visiems Neocaridina ir Caridina krevetėms išskyrus Sulawesi naudoti aktyvu substratą (soila), palaikanti ph ~6,5 lygyje.

Neocaridina šeima. 

Red Cherry Shrimp, Neocaridina heteropoda var. „red“ (RCS)

Populiariausios Lietuvoje. Kiekvienas žmogus kažką sužinojęs apie akvariumo krevečių egzistavimą, pirmai išgirsta apie Cherry krevetės. Lengvai dauginasi, yra neišrankus maistui, vandens parametru stabilumui. Dažniausiai laikomos vandeni iš čiaupo nes toleruoja labai didelius vandens parametru svyravimą. Leistinas Ph nuo 6,5 iki 8, temperatūros nuo 14C iki 29C. Komfortine temperatūra apie 22, ph apie 6.8. Cherry krevetės tikrai gerai dauginsis gerai filtruojamam šiltam akvariume kai išaugs iki 1.5-1,8cm dydžio. Lyti galima atskirti pakankamai lengvai pagal balną, kuris gerai matosi pateliu nugaroje. Taip pat pateles dažniausiai didesnes ir labiau raudonos spalvos.

 Blue Pearl, Snow Ball (white pearl) Neocaridina cf. zhangjiajiensis sp. „blue“ (BPS) and „white“

Gauta selekcijos būdų iš neocaridina N. Zhangjiajiensis išgavus ryškiai mėlyna arba balta spalva. Blue pearl ir white pearl labiau jautrios nitratu kiekiui, reikia atsižvelgti į maisto kiekį, nes daugiau maisto, daugiau nitratu, didesne rizika prarasti populiacija. Visos kitos sąlygos panašios į RCS.


Kitos variacijos, Orange, Yellow, Chocolate, Rili.

Yellow, orange, chocolate, krevetės išvestos selekcija iš Neocaridina heteropoda, Sakuros selekcija iš tu pačių konkrečios spalvos su tikslu gauti ryškiausia. Neocaridina heteropoda var Rili, ar tiesiog Rili krevetė irgi gauta selekcijos būdu, tos pačios sąlygos kaip ir RCS.

Visu jų laikymo sąlygos labai panašos, su vienu komentaru kad jos labiau jautrios nitratu kiekiui. Taigi standartinis 15-20% vandens pakeitimas per savaite gali užtikrinti laiminga vystymąsi.

Visos neocaridina krevetės kryžminasi tarpusavyje, ir kadangi jos visos išvestos selekcijos būdų, šis kryžminimas duoda visiška spalvų praradimą ir gražina krevetės prie laukiniu spalvų, kurie varijuojasi nuo permatomo iki tamsiai rudo. Kryžminant tuos laukines krevetės, sekančios kartos gali turėti kažkokių kitokiu spalvų, bet bendras rezultatas pakankamai negatyvus. Krevetės mažesnes, negyvybingos ir mažiau reproduktyvus.

 Caridina šeima

Tiger Shrimp, Caridina cantonensis var. „tiger“

Paplitusi krevečių rūšys kuri savo vardu pasako apie jos išvaizda. Pakankamai stambi krevetė, išauganti iki 3cm. Spalva kreminė, permatoma su juodom juostom, dažniausiai oranžine uodega. 

Tiger krevečių veisimas yra kažkiek sunkesnis už RCS, nes jos reikalauja truputi minkštesnio vandens. Jeigu vandens parametrai stabilus, populiacija gausės labai greitai. Rekomenduojamas ph apie 6,8, temperatūra apie 25C, bendras kietumas apie 6, karbonatinis apie 3. Atskirti lyti sunku, nes nėra balno, vienintelis požymis tai pilvo forma, patelių apvalesnis. 

Kadangi Tiger krevetės yra Caridina šeimos, jie nesikryžmins su RCS ir yra geriausiai tinkami (jei ne idealiausi ) kandidatai laikymui viename akvariume.

Mūsų rekomendacija laikyti tiger krevetėms RO vandenyje, atitinkamai remineralizuotam su GHKH+ mineralais. Vanduo iš čiaupo kartais irgi tinka, bet priklauso nuo regiono. Vilniaus per kietas.


Crystal Red, Crystal Black Shrimps, Caridina cantonensis sp. „red“/“black“ (CRS, CBS, TB, Bee)

Vieni iš populiariausių visu krevečių augintoju, tuo tarpu ir Lietuvoje. Jų veisimas yra kažkiek sunkesnis už Tiger krevetės, reikalaujantis dar minkštesnio vandens ir žemesnio ph. Pagrindinės taisyklės tos pačios kaip ir Tiger krevetėms, bet „kristalai“ yra mažesni, labiau pažeidžiami, ne tokie ištvermingi. Jie labiau jautrus vandens parametru kaitai. Rekomenduojamas ph apie 6.8, GH apie 4-6, kH – 1-2, nitrite – 0, amoniakas – 0, nitratai mažiau 10ppm, temperatūra 22-24C. Krevetės jautrios nitratu kiekiui, taigi pageidautina stengtis laikyti ji žemiausiai įmanoma. CRS krevetės tai Bee (CBS) krevetės mutacija. Lengviausiais būdas palaikyti pH, naudoti aktyvu substrata.

CRS ir CBS (TB, arba tiesiog Bee) krevetės klasifikuojamos pagal klases, nuo žemiausios C iki aukščiausios SSS. Kuo daugiau baltos spalvos ant kūno, tuo aukštesnė klasė. Taigi, įprastai norint gauti aukštos klases pagausėjimą, visi dalyviai turėtu būti aukštos klases. Kartais, žemesnes klases (A) atstovai gali turėti aukštesnes klases mažiuku(SS).
            Kadangi šios rūšies krevečių jautrumas vandens parametru kaitai labai aukštas, rekomenduojama daryti lašeline nupirkus. Iš oro pompai skirto vamzdelio pasigaminkite sifoną, ir lašinkite savo akvariumo vandeni naujiems gyventojams apie valanda, matuojant vandens parametrus kol nesusilygins atvežto vandens ir jūsų vandens. Tokių būdų jus išvengsite nereikalingu mirčių.

Šiai krevečių rūšiai negalima naudoti vandeni iš čiaupo (ypač Vilniaus) nes vandens kietumas viršija rekomendacijas. Mūsų rekomendacija laikyti CRS ir CBS tik RO (reverse osmosis) vandenį tinkamai reminerlizuotame su GH+ mineralais kuri taip pat būną skystos formos. Nebūtina pirkti RO įranga, vandeni parduoda visos parduotuves, turinčius jūrinius akvariumus.

Vienas iš įmanomų startu Caridina krevetėms (SL-Aqua metodo pagrindų):

1. Tinka bet koks iš mūsų turimų aktyvus substratas, storis nuo 1 iki 3 cm. Apibarstykite paviršiu su SL-Aqua magic powder, tai bus maistas bakterijoms.

2. Padenkite substrata vandeniu taip kad liktu 1cm vandens virš jo, SL-Aqua Purify 30l akvariumui.

3. Dvi dienas laukiam

4. Užpilkite RO vandeniu akvariumą labai atsargiai, kad nepažeisti susidarusia ant soilo balta bio plėvelė. Įmeskite Vitality.

5. Nustatykite šviesa 24/7 ir temperatūra 30C, įjunkite filtrą. Jokių augalų negalima, visas maistas dumbliams!

6. Po 20 dienų įpilkite dar 50ml Purify

7. 30 diena rojus pasiruošęs priimti gyventojus, pakeiskite dali vandens ir nustatykite norima kietuma ir temperatūra, įleiskite krevetės.

Vienas iš įmanomu startu Neocaridina ir Sulawesi krevetėms

1. Galima naudoti bet koki įnertini gruntą (bazaltas, juoda lava) arba gruntą kuris skirtas aukšto pH akvariumamas, pvz. Seachem Onyx sand. Krevetėms rekomenduojamas sluoksnis nuo 1 iki 2cm.

2. Apibarstykite paviršiu su Magic powder, tai bus maistas bakterijoms.

3.  Tinkamai remineralizavus RO vandenį, Neocaridinoms GHKh+ mineralais  (iki 100ppm lygio) arba Sulawesi krevetėms  Sulawesi mineral 7.5 užpilti vandenį, įjungti filtrą. Įmeskite  Vitality

4. Kai vanduo praskaidrės, kiekviena savaitė įmeskite po šaukšteli Glasgarten shrimp baby food arba Shrimps forever Speed growth miltelių. Gyvulinis proteinas esantis maiste, padės ciklui įsisukti.

5. Šviesa 24val per diena, temperatūra 28-30C,  7 dienas per savaite.

6. Po 4 savaičių kai akvariumo dugnas bus pilnai padengtas pukuotų dumblių, galima įmesti krevetės.

Amano Shrimp, Caridina japonica (vardas iki 2006), caridina multidentata (po 2006m)

1980 metais, Takashi Amano išpopuliarino šia krevečių rūšį dėl jų gebėjimo gerai susidoroti su dumbliais. Krevetė gavo šio garsaus japono vardą ir dabar yra vienas iš populiariausių mūsų akvariumu gyventoju. Tai buvo pirma mano krevetė, nupirkta prieš beveik du metus ir išgyvenusi visus mano eksperimentus, gyvenanti iki šiol.

Suaugusia Amano krevetė siekia 5cm, su permatomu kūnų ir charakteriniais taškeliais. Jos aktyvios, labai įdomiai stebėti ir fotografuoti. Dažniausiai Amano krevetė valgo pirma, nes momentaliai atima bet kokio rūšies maistą nuo kitu akvariumo gyventoju.

Laikymo sąlygos labai artimos RCS krevetėms, galima laikyti vandenį iš čiaupo. Priimtinas ph 6.5-7.5, temperatūra 22-28, bendras kietumas ne mažiau 6.
Amano krevetė nesiveis gėlavandeniame akvariume nes kitaip nuo viršui paminėtu Caridina atstovu, amano turi lervų stadija. Lervos gali išgyventi sūrokame (brakish) vandeni (3,5% arba 35ppt), po metamorphoses į 17ppt, ir vėliau į gėlu vandeni. Mano žiniomis, šiandien Lietuvoje niekam nepavyko praeiti ši procesą, taigi galite būti pirmas.

Cardinal Shrimp, Caridina sp. „Cardinal“

Viena iš gražiausių krevečių kilusiu iš Indonezijos, Sulawesi salos. Natūralioje aplinkoje jie gyvena Poso ir Malili ežeru sistemoje t.y. ežerai Towuti, Matano, Mahalona. Daugelis akvariumo entuziastu atkartoja šių ežeru ekosistema savo akvariume ir vizualiai ir vandens parametru prasme.

Krevetės yra lepios, reikalauja labai suaugusio akvariumo. Rekomenduojama leisti minimum po 6 mėnesiu nuo akvariumo starto. Rekomenduojama temperatūra, apie 28C, ph nuo 7.0 iki 8.5, vandens bendras kietumas (GH) apie 6, karbonatinis (kH) apie 5.

Osmosinis vanduo ruošiamas su specialioms sulawesi druskoms. Sudarius tinkamas sąlygas, krevetės dauginsis pakankamai sėkmingai.

Babaulti Shrimp. Caridina cf. babaulti var. green

Indijos ežeruose gyvena nemažai skirtingu rūšių kurie dar nėra tinkamai sužymėti, pavadinti, aprašyti. Taigi dažniausiai jos visos vadinamos tiesiog babaulti kompleksu. Atrado juos Guy Babault, prancūzu kolekcionierius 1914 metais.

Green babaulti, Indian Zebra, Rainbow, Blueberry krevetės priklauso babaulti kompleksui. Taip pat Malaya Shrimp, kuri įdomi tuo kad turi lervos stadija nereikalaujanti sūroko vandens. Tiesiog po keliu dienų, lervutės išauga į miniatiūrines krevetės.

Reikalingi vandens parametrai viso babaulti komplekso labai panašus, gh 7.8-8.0, temperatūra 24-28, kietumas. Kaip ir cardinal krevetėms, babaulti rekomenduojamas senesnis, stabilesnis akvariumas nes nešiojama apie 50 kiaušinių (vietoj tarkim 15 pas kardinolus ar apie 20 kaip tigru, CRS, CBS) ir gimsta daug mažesni krevėčiukai, labiau jautrus, ilgiau stiprėjančios. Galima naudoti vandenį iš čiaupo, jeigu parametrai atitinka.

Pinokio Shrimp, Caridina  Gracilirostris (Red Nosed Shrimp, Rudolph Shrimp, Mosquito Shrimp, Rhino Shrimp)

Dar viena įdomia krevetė gyvenanti daugelyje mūsų akvariumu. Pavadinimą gavo dėl ilgos nosies, kuri beje net ir lūžus, pakankamai greitai regeneruojama. Šios krevetės išaugo iki 3cm, patinai didesni ir labiau raudoni. Labai lengvai atskirti lyti. Vandens ph apie 7-8, temperatūra apie 26-27 laipsniai ir vidutinis vandens kietumas, su GH 3-5 ir KH apie 2. Geriausia laikyti remineralizuojant osmosini vandenį su GH/KH druska.

Maitinimui visiškai nėra jokiu specialiu reikalavimu, valgys viska. Deja, kaip ir Amano krevetė nesiveis jūsų akvariume dėl to kad lervutėms išgyventi reikia sūroko vandens.

Kitos variacijos.

Šio posto pradžioje paminėjau Tibee, TaiTibee, F1, F2, F3 krevetės. Kadangi tai yra hibridai, tai jų laikymo sąlygos atitinka jų tėvu laikymo sąlygoms.

Filtruojančios krevetės. 

Bamboo Shrimp, Atyopsis mollucensis ( Filtruojančia krevetė.)

Filtruojančia krevetė yra įdomi ir savo išvaizda, dėl ko pritraukia labai daug akvariumų savininku. Deja mažiau patirties turintiems ši pažintis pasibaigia daug greičiau nei galėtu. Šių krevečių maitinimo ypatumai daug kam nežinomi. Įprastai filtruojanti krevetė išauga iki 6 cm ilgio, visiškai taiki ir drovi. Vietoj įprastu žnypliu, ši krevetė turi rankas aprūpintais vėduokliais.

Vėduoklių pagalba krevetė metodiškai surenka iš vandens stulpo mikroorganizmus (bio plėvelės) 
Kadangi pakankamai šių mikroorganizmu yra tik sename akvariume, yra rekomendacija leisti filtruojančias krevetės į ne jaunesni nei 6 mėnesių akvariumą.

Daug krevečių augintoju rašo (rodo) kad jų filtruojančios krevetės maitinasi nuo grunto, akmenų kaip ir kitos. Jeigu tai atsitinka, reiškia vandens stulpe nėra pakankamai mikroorganizmu. Krevetės tokiu atveju privalo būti maitinamos papildomai. Tai gali būti arba tik išsivystęs „brine shrimp“ maistas arba tiesiog susmulkintos žuvų maisto tabletes ir pipete.

Filtruojančios krevetės reikalauja priėjimo prie sroves kad lengviau filtruoti, tam padekite šaka arba dideli akmenį šalia filtro išėjimo. Jūsų filtruojančia krevetė leis didžiąja dali savo laiko ten. Taip pat reikia organizuoti jiems narvelius, vietas pasislėpti nes kaip ir visos krevetės, po kiauto numetimo juos natūraliai ieškos kur pasislėpti, o dėl dydžio, padaryti tai tarkim Java moss krūmelyje tikrai nepavyks.

Filtruojančios krevetės nesiveis jūsų gėlavandeniame akvariume dėl reikalavimo turėti sūroka vandeni lervutėms išgyventi. 
Vandens parametrai arti amano reikalavimu, kietas vanduo, ph apie 7, temperatūra apie 26-27.


Vampire Shrimp, Atya gabonensis 

Didžiausia iš man žinomu akvariumo krevečių, išaugo iki 11-12cm. Pavadinimą gavo dėl adatėlių kuriu pasibaigia kojos. Krevetės absoliučiai taikios, ir socialios su kitom filtruojančioms krevetėms. Jeigu sąlygos tinkamos, jos dažniausiai sėdės kartu kažkur aukštai prie filtro išėjimo. Maitinimui galioja tos pačios sąlygos, rekomenduojamas smulkintas maistas jeigu pastebimi bandymai valgyti nuo grunto.

Šaltiniai:

Planet Inverts – http://www.planetinverts.com/
AquariumInfo – http://aquariuminfo.org

Wikipedia – http://www.wikipedia.org/

Kažkiek savo ir bendruomenes patirties.

Bus nuolat pildoma nuorodomis, nuotraukomis ir jūsų pačiu komentarais.

2016 10 12

Atnaujintas 2018.09.25 SL-Aqua start method.

Atnaujintas 2018 10 29. VIN start method, Sulawesi and NEO start method.